Paslėpti pavojai: gyvsidabris ir sunkieji metalai maiste
Šiandien jau ne paslaptis, kad mes kasdien susiduriame su neįtikėtinu toksinių elementų kiekiu mūsų gyvenime. Sunkieji metalai, tokie kaip gyvsidabris, švinas, kadmis ir aliuminis, gali būti mūsų maiste, vandenyje, atmosferoje, vakcinose ir dantų plombose.
Kaip sunkieji metalai patenka į mūsų kūną?
• Per maistą ir vandenį: Užterštas vanduo, pesticidais apdorotos daržovės ir vaisiai, tam tikros žuvų rūšys gali būti sunkiųjų metalų šaltiniai.
• Per orą: Pramonės išmetamosios dujos, automobilių išmetamosios dujos ir kiti atmosferos teršalai gali būti įkvėpti ir patekti į organizmą.
• Per odą: Kontaktas su užterštais paviršiais, kosmetikos priemonėmis ar buitinėmis cheminėmis medžiagomis gali lemti sunkiųjų metalų absorbciją per odą.
Sunkieji metalai yra aplinkoje.
Pvz., švinas gali patekti per senus vandentiekio vamzdžius,
gyvsidabris - per tam tikrų rūšių žuvį, o
kadmis - per cigaretės dūmus ar užterštą dirvą.
Nors kai kurie metalai, tokie kaip geležis ir cinkas, yra būtini sveikatai, didesnės jų dozės gali būti kenksmingos.
JAV Aplinkos apsaugos darbo grupė (EWG) 2023 m. paskelbė “Nešvarų dešimtuką”. Iš 46 į analizę įtrauktų elementų, 12 vaisių ir daržovių buvo labiausiai užteršti pesticidais:
Braškės
Špinatai
Lapiniai kopūstai (Kale, Collard)
Persikai
Kriaušės
Nektarinai
Obuoliai
Vynuogės
Paprika ir aitriosios pipirai
Vyšnios/Trešnės
Mėlynės
Žaliosios pupelės
Kur sunkieji metalai kaupiasi mūsų kūne?
Sunkieji metalai dažniausiai kaupiasi kepenyse, inkstuose, smegenyse ir kauluose. Jų kaupimasis gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai, nes juos sunku pašalinti iš organizmo.
Kokias ligas ir negalavimus jie gali sukelti?
Ilgalaikis sunkiųjų metalų poveikis gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus:
• Neurologiniai sutrikimai: Švinas ir gyvsidabris gali pažeisti centrinę nervų sistemą, sukelti atminties sutrikimus, koncentracijos problemas ir netgi elgesio pokyčius.
• Inkstų ir kepenų pažeidimai: Kadmis ir arsenas gali pakenkti inkstų ir kepenų funkcijoms, sukelti lėtines ligas.
• Kancerogeninis poveikis: Kai kurie sunkieji metalai, tokie kaip arsenas ir kadmis, yra pripažinti kancerogenais ir gali didinti vėžio riziką.
• Imuninės sistemos slopinimas: Sunkieji metalai gali silpninti imuninę sistemą, didinant jautrumą infekcijoms.
Sunkiųjų metalų toksiškumo požymiai:
Virškinimo sutrikimai
Nuovargis, energijos praradimas
Sąnarių skausmai
Galvos skausmai
Alergijos
Autoimuninės ligos
Neurologiniai sutrikimai
Psichologinės problemos (nerimas, nuotaikų kaita)
Dažni peršalimai ir gripas
Atminties praradimas
Žema kūno temperatūra
Metalo skonis burnoje
Naktinis prakaitavimas
Dilgčiojimas galūnėse
Nemiga
Tradicinėje indų medicinoje, Ayurvedoje minimi 3 skirtingi užterštumo lygiai
Pirma – toksinai lengvai pradeda kauptis organizme dėl sutrikusio virškinimo. Jie susidaro virškinamajame trakte jei maistas, kurį valgote netinkamai suvirškinamas. Taip toksinai sutrikdo maistinių medžiagų pasiskirstymą ir natūralų atliekų pasišalinimą iš mūsų organizmo.
Antra – jei tai vyksta ilgą laiką, toksinai absorbuojasi ir keliauja į silpnas vietas mūsų organizme, ir ten kaupiasi. Tai tampa žymiai pavojingiau mūsų sveikatai ir atitinkamai reikalinga sudėtingesnė detoksifacija.
Trečia – skirtingai nuo kitų dviejų, toksinai patenka iš išorės. Tai aplinkos toksinai, tokie kaip chemikalai, oro ir vandens tarša, chemikalai drabužiuose, sintetiniai narkotikai, cheminės medžiagos buitiniuose valikliuose ir sunkieji metalai, tokie kaip švinas, arsenas, asbestas ir kt. Šiuos toksinus yra labai sunkiau kontroliuoti ir pašalinti iš organizmo, todėl jų reikėtų saugotis.
Stipri virškinimo sistema yra mūsų sveikatos pagrindas. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių kaip išvengti toksinų kaupimosi mūsų organizme.
Pagrindiniai mūsų kūno valymo įrenginiai yra kepenys, blužnis, limfa, inkstai ir žarnynas.
Taigi belieka įtraukti į savo racioną maisto produktus, kurie padės mūsų organizmui atlikti savo darbą.
Koks maistas yra naudingas, toksinų pašalinimui iš mūsų organizmo – detoksikacijai?
Kalendra, petražolės ir kitos žalios lapinės daržovės, detoksikuoja ir gali padėti sumažinti sunkiųjų metalų, tokių kaip gyvsidabris, kaupimąsi organizme.
Česnakai ir svogūnai – turi sieros, kuri padeda kepenims pašalinti sunkiuosius metalus, tokius kaip švinas ir arsenas.
Omega-3 riebalai ir skaidulos gali padėti detoksikuoti gaubtinę žarną ir sumažinti uždegimą. Tai padėtų atlikti į mūsų mitybos racioną įtraukti jūrų dumbliai, čija sėklos, kanapių sėklos, linų sėmenys, graikiški riešutai, briuselio kopūstai.
Maistas kuriame, kuriame gausu antioksidantų, beta karotino – morkos, saldžiosios bulves, persikai, abrikosai.
Maistas kuriame gausu magnio – brokoliai, špinatai, moliūgų sėklos.
Maistas, kuriame gausu amino rūgščių – augaliniai amino rūgščių šaltiniai yra kukurūzai, grūdai, avižiniai dribsniai, špinatai, morkos, ropės, papajos, slyvos, vynuogės ir granatai.
Maisto produktai, kurių sudėtyje yra alfa lipoinės rūgšties – natūraliai mūsų organizme gaminamos alfa lipoinės rūgšties nedideliais kiekiais randama tokiuose maisto produktuose kaip žirniai, briuselio kopūstai, brokoliai, špinatai ir ryžių sėlenos. Alfa lipoinė rūgštis, ekspertų nuomone, gali prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą ir pašalinti smegenyse esančius sunkiuosius metalus.
Vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu pektino – mokslininkai pastebėjo, kad pektinas padidino su šlapimu išsiskiriančio švino kiekį net 132 procentais. Maistas, kuriame gausu pektino, yra kriaušės, žali obuoliai, citrusiniai vaisiai, kopūstai, vynuogės, burokėliai ir morkos.
Varnalėšų šaknis (Arctium lappa) – daugiausia žinoma dėl savo priešgrybelinių, priešnavikinių ir antibakterinių savybių, varnalėša padeda detoksikuoti sunkiuosius metalus, pašalindama iš organizmo gyvsidabrį ir kitus sunkiuosius metalus.
Kai kurie maisto produktai jungiasi su metalais ir pašalina juos ankstyvoje stadijoje, virškinimo procese – tai chlorela, spirulina, pomidorai, kalendra, česnakai, žalioji arbata.
Silicio dioksidas (Silicis padeda surišti sunkiuosius metalus, ypač aliuminį, ir išvesti juos iš organizmo per šlapimą.Manoma, kad jis gali apsaugoti nuo aliuminio kaupimosi smegenyse, o kai kurie tyrimai netgi rodo jo galimą naudą kovojant su neurodegeneracinėmis ligomis (pvz., Alzheimeriu).
Ortosilicio rūgštis (OSA) – biologiškai prieinamiausia silicio forma, kurią galima rasti natūraliuose šaltiniuose, pvz., mineraliniame vandenyje)
Gerkite švarų vandenį, tai vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių organizmo valymo priemonių.
Daugeliui žinoma, kad žuvis yra sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, gyvsidabrio, šaltinis, bet mokslininkai tvirtina, kad žuvyje esantis selenas neutralizuoja galimą žalą.
Šiaurės Dakotos universitete dirbantis filosofijos mokslų daktaras, biochemikas ir biologas Nicholʼas Ralstonʼas tvirtina, kad selenui būdingas apsauginis poveikis – šis elementas pasižymi savybe „surišti“ gyvsidabrį.Jei jūsų organizme pakanka seleno, jis gali apsaugoti smegenis nuo kenksmingo gyvsidabrio poveikio“. Mokslininkas teigia, kad seleno kiekis maiste yra aštuonis kartus svarbesnis nei gyvsidabrio kiekis, nes selenas „suriša“ gyvsidabrį santykiu vienas su vienu.
Kiek seleno reikia žmogaus organizmui?
Mokslininkai linkę sutikti, kad seleno poreikis yra 100–125 mikrogramai per dieną. Kadangi skirtingose šalyse seleno kiekis dirvožemyje ir vandenyje skiriasi, paprastai sudėtinga gauti tokį kiekį tik iš maisto. Vienas iš būdų užtikrinti pakankamą organizmui reikalingą seleno kiekį – vartoti papildus. Natūralios seleno mielės yra geriausiai biologiškai įsisavinamo seleno šaltinis. Seleno baltymai padeda kontroliuoti imuninę apsaugą, uždegiminius procesus, skydliaukės veiklą, ląstelių apsaugą, vaisingumą ir daugybę kitų organizmo funkcijų.
Kaip išvalyti sunkiuosius metalus iš organizmo?
Praktiniai patarimai:
• Vartoti ekologišką maistą: Rinkitės ekologiškai užaugintas daržoves ir vaisius, kad sumažintumėte pesticidų ir sunkiųjų metalų suvartojimą.
• Naudoti vandens filtrus: Įsirenkite kokybiškus vandens filtrus, kurie pašalina sunkiuosius metalus iš geriamojo vandens.
• Vengti užterštų vietų: Stenkitės vengti pramoninių zonų, kuriose gali būti didesnė sunkiųjų metalų koncentracija ore.
• Naudoti natūralias valymo priemones: Venkite cheminių valiklių, kuriuose gali būti sunkiųjų metalų, ir rinkitės natūralias alternatyvas.
Geriau pažinkite produktus, kuriuos naudojate namuose ir ant kūno, kad galėtumėte vengti potencialių sunkiųjų metalų šaltinių.
Mėgaukites saunomis Infraraudonųjų spindulių saunos padeda pašalinti riebaliniame ir jungiamiajame audinyje besikaupiančius toksinus.
Neolife mokslininkas Artur Furst – toksikologijos tėvas, onkologijos tyrinėtojas Artur Furst daug dėmesio skyrė sunkiųjų metalų detoksikacijai ir jų poveikiui organizmui bei prisidėjo prie chelatinimo terapijos tyrimų – tai metodas, kai tam tikros cheminės medžiagos (pvz., EDTA ar DMSA) suriša sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti iš organizmo.
jo sukurtas papildas Beta G kasdienei detoksikacijai.
Sudėtis:
Vitaminai A, C, E – stiprūs antioksidantai, padedantys neutralizuoti laisvuosius radikalus.
Cinkas ir selenas – padeda kepenims ir imuninei sistemai kovoti su toksinais.
Beta karotenas – apsaugo ląsteles nuo oksidacinės žalos.
Augaliniai ekstraktai – gali turėti detoksikuojančių savybių.
Silicio dioksidas
Dar vienas papildas iš Neolife kompanijos – Garlic Allium Complex - detoksikantas alicinas, išgautas iš česnako, poro, svogūno, laiškinio česnako.
Dėl Neolife papildų skambinti konsultantui +37061811542
Toliau skaitykite straipsnį parengtą pagal toksikologės, pediatrės, habilituotos mokslų daktarės Marijos Ramanauskaitės ir Tarandės klinikos šeimos gydytojos Renatos Ptašekaitės-Kilšauskienės mokslinę studiją
Sunkieji metalai veda iš proto: nuo depresijos iki Alzheimerio
Mūsų organizmas yra sudėtinga, kompleksinė laboratorija. Įvairių cheminių elementų, įskaitant ir metalus, pusiausvyra gali lemti ne tik gerą savijautą, bet ir įvairias ligas ar sutrikimus. Ne išimtis – negalavimai, kuriuos mes įpratę sieti su psichika. Pavyzdžiui, ūmi ar nemotyvuota agresija, depresija, nuolatinis nuovargis, demencija, Parkinsono liga, Alzhaimeris ir net toks vis dar paslaptingas sutrikimas kaip autizmas. Pasirodo, šias ligas ir sutrikimus gali sukelti ir apsinuodijimas sunkiaisiais metalais.
Agresiją bandė malšinti psichiatrai
Ketvirtą dešimtmetį sunkiaisiais metalais apsinuodijusius pacientus gydanti Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė galėtų papasakoti ne vieną istoriją. Jos mokslo darbai irgi patvirtina: daugybė negalavimų, o ypač tie, kurių kilmė kitų specializacijų gydytojams nėra aiški, gali sukelti į organizmą patekusios toksinės medžiagos. Tarp pačių nuodingiausių – sunkieji metalai, kurie sutrikdo įvairių organų veiklą, pažeidžia centrinę nervų sistemą.
Tarp gydytojos pacientų ligos istorijų – vaikino, kuris apsinuodijo uždarbiaudamas Vokietijoje.
„Tai buvo sąvartyno tvarkymo darbai. Po mėnesio vaikinui ėmė labai skaudėti galvą. Namo grįžo labai piktas, nuolat įsiveldavo į muštynes. Teko net iškviesti psichiatrinės įstaigos brigadą, kad mušeiką suvaldytų. Tačiau ten medikai jį gydyti atsisakė: ne jų pacientas. Galiausiai vaikino kraujyje buvo nustatyta labai didelis gyvsidabrio kiekis, jam paskirtas gydymas“, – pasakoja habil. dr. M. Ramanauskaitė.
Kaupiasi žmogaus organizme
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad sąvartynai, į kuriuos dėl žmonių neatsakingumo ar neišmanymo patenka daug pavojingųjų atliekų, gali tapti ne vieno negalavimo priežastimi. „Čia gali būti įvairiausių nuodingų medžiagų – asbesto, gyvsidabrio ir visokių kitokių dalykų. Žmonės į šiukšlių konteinerius meta viską, kas nereikalinga“, – sako gydytoja.
Habil. dr. Marija Ramanauskaitės teigimu, į žmogaus organizmą patenkantys toksiški metalai išstumia žmogui reikalingus metalus, be to, nėra pašalinami, o kaupiasi žmogaus organizme.
„Besikaupiantys organuose sunkieji metalai pažeidžia šių organų struktūras. Dėl to gali būti imituojami lėtinių somatinių ligų klinikiniai vaizdai, kurie tampa įvairių ligų kaukėmis. Galvos svaigimas, pykinimas, rankų drebėjimas, koordinacijos sutrikimas, nuovargis gali sukelti įtarimą, kad ligonis apsinuodijo metalais. Labai dažnai gydytojai ilgai neranda ligos, ir būtent tokiais atvejais reikėtų ištirti, ar tai nėra toksiškų metalų poveikio pasekmė“, – sako gydytoja.
Jei žmogus be aiškios priežasties suserga depresija, jam gydytoja irgi rekomenduoja išsitirti metalų kiekį organizme. Nes intoksikacija metalais irgi gali būti susirgimo priežastis. Lengvai apsinuodijus švinu, žmogų pykina, skauda arba spaudžia galvą, gali išryškėti depresijai būdingi simptomai, pasireikšti įvairūs skausmai širdies plote, žmogus prakaituoja. Kai tik nustatoma negalavimų priežastis ir pradedamas gydymas, šie simptomai ima silpnėti ir galiausiai išnyksta.
Sukelia autizmą
Habil. dr. M. Ramanauskaitė taip pat yra nustačiusi, kad apsinuodijimas sunkiaisiais metalais kūdikystėje ar ankstyvojoje vaikystėje gali tapti autizmo priežastimi. Daugelis medikų iki šiol esą tvirtina, kad autizmas nėra pagydomas, nors tuo pat metu pastebėta, kad autizmo simptomai, pasikeitusi vaiko elgsena pasireiškia tik nuo 1,5 metų.
Gydytojai pavyko išsiaiškinti, kad tokių vaikų su autizmo diagnozėmis kraujyje randami gerokai, kartais ir dešimt kartų daugiau nei norma, padidinti toksiškų metalų kiekiai – ir tai būna ne vienas metalas, o visa jų puokštė. Į kūdikio organizmą šios toksiškos medžiagos, anot medikės, patenka ne tik per orą, vandenį, maistą, bet ir per nesaugius žaislus.
Habil. dr. M. Ramanauskaitės patirtis rodo, kad kūdikių ir mažų vaikų autizmas gali būti pagydomas tomis pačiomis apsinuodijimų terapijos priemonėmis.
Gydyti reikia nedelsiant
Autizmo ir toksiškų metalų kiekio organizme sąsają yra aptikę ir japonų medikai – habil. dr. M. Ramanauskaitė apie tai skaitė specialioje medicinos literatūroje. Gydytoja žengė toliau – ėmėsi gydyti autizmu sergančius mažus vaikus ir jai pavyko pasiekti puikių rezultatų. Tačiau negydant ankstyvajame amžiuje pasekmės gali būti negrįžtamos – autizmas liks visam gyvenimui.
Anot habil. dr. M. Ramanauskaitės, žmogaus organizmą apnuodijantys sunkieji metalai gali būti ypač pavojingi ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms.
„Lėtinis apsinuodijimas sunkiaisiais metalais pažeidžia centrinę nervų sistemą ir vieniems gali sukelti Alzhaimerį, o kitiems – Parkinsono ligą. Deja, dažniausiai tai yra jau negrįžtamos apsinuodijimų sunkiaisiais metalais pasekmės“, – aiškina gydytoja.
Gydytojos tvirtinimu, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais yra pagydomas, jei tik negalavimų priežastis laiku diagnozuojama. Nustačius didelius sunkiųjų metalų kiekius organizme gydyti reikia nedelsiant. Taikant gydymą sunkiuosius metalus iš organizmo išvedančiais preparatais, pasveiksta netgi tie, kurie dėl apsinuodijimo nebegali patys kvėpuoti ir jų kvėpavimą dirbtinai palaiko tik aparatai.
Patys teršiame aplinką
Pavojingąsias atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ generalinio direktoriaus Arūno Dirvinsko teigimu, vis dar labai daug mūsų šalies gyventojų neatsakingai meta į bendrųjų ar net rūšiuotų atliekų konteinerius atliekas, kurias saugiai sutvarkyti gali tik specialią sertifikuotą įrangą turinčios įmonės.
„Į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius patenkančios pavojingosios atliekos užteršia nepavojingas atliekas, kurios galėtų būti lengvai perdirbamos. Tai labai apsunkina rūšiavimo ir perdirbimo procesą bei griauna gerą idėją mažinti aplinkotaršos poveikį žmogui ir visai planetai. Negana to, šalia gyvenamųjų namų esančiuose konteineriuose esančios atliekos tampa taršos šaltiniu čia gyvenantiems žmonėms. Besivystantis medicinos mokslas šiandien atranda vis daugiau negalavimų, ligų ir sutrikimų, kurie aiškinami įvairių toksiškų medžiagų poveikiu. Tai – rimtas argumentas, kodėl privalome būti atsakingi už taršą ir saugų atliekų tvarkymą“, – sako A. Dirvinskas.
Iš pavojingųjų atliekų, kurios galėtų užteršti aplinką sunkiaisiais metalais, jis išskiria net keliolika pavojingųjų atliekų.
„Tai – naftos produktų atliekos, naftos produktais užterštos atliekos, pavojingos transporto priemonių atliekos, sunkiaisiais metalais užterštos atliekos, cheminių medžiagų atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, naudotos padangos. Visos šios atliekos neturėtų patekti į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius, o turėtų būti tvarkomos specializuotose įmonėse. Mūsų įmonė turi visas moderniausias priemones, kaip tai padaryti saugiai“, – aiškina „Toksika“ vadovas.
Teršalai – sandėliukuose ir pamiškėse
A. Dirvinskas taip pat atkreipia dėmesį į dar pavojingesnį elgesį: nemažai žmonių pavojingas atliekas laiko savo sandėliukuose, rūsiuose, garažuose ar tiesiog gyvenamųjų namų kiemuose. Panaudota alyva sudeginama skysto kuro katiluose, skirtuose šildyti patalpas, o joje esantys toksiški sunkieji metalai paskleidžiami kartu su dūmais.
Neatsakingą žmonių elgesį rodo ir pamiškėse suverstos šiukšlės – tarp jų taip pat gali pasitaikyti toksiškų atliekų, kurios patenka į dirvožemį ar atmosferą, užteršia gamtą, pasėlius, daro žalą gyvūnijai, augalijai ir žmonėms.
Grybauti ir uogauti tokiuose užterštuose miško plotuose, o paskui valgyti čia surinktas uogas ir grybus A. Dirvinskas nerekomenduotų niekam.
Toksikologė perspėja dėl apsinuodijimų sunkiaisiais metalais
35 metų darbo patirtį turinti toksikologė, pediatrė, habilituota mokslų daktarė Marija Ramanauskaitė perspėja, kad pastaraisiais metais vėl padažnėjo atvejų, kai vaikai apsinuodija sunkiaisiais metalais, ypač švinu. Dažniausiai – žaidžiant su daug švino turinčiais plastmasės žaislais. Ji teigia, kad dažnai sunkiaisiais metalais apsinuodijama ir paveikus elektromagnetinėms bangoms iš arti įrengtų aukštos įtampos laidų, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų.
M. Ramanauskaitė kartu su šeimos gydytoja Renata Ptašekaite-Kilšauskiene šiais metais paskelbė mokslinę studiją apie lėtinius apsinuodijimus sunkiaisiais metalais ir jų druskų jonais. Gydytojos pastebi, kad padažnėjo vaikų apsinuodijimų ne tik švinu, bet ir cinku, variu, gyvsidabriu, nikeliu, volframu ir kitais metalais, kurie į organizmą patenka iš urbanizuotos aplinkos. Per ilgalaikio stebėjimo metus paaiškėjo, kad apsinuodijus sunkiaisiais metalais vaikystėje ypač pakenkiama nervų sistema, gali pasireikšti psichomotorinių vystymosi sutrikimų, socialinės disadaptacijos požymių, primenančių autizmą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams apsinuodijus švinu dingsta apetitas, sutrinka svoris ir ūgis. Kai kuriems pasireiškia tik prakaitavimas. Jie blogai vystosi, jiems neauga plaukai, o išaugę – slenka. Kiti gali tapti vangūs, retesniais atvejais – hipermobilūs. Šios amžiaus grupės vaikams pasireiškia ir autizmo tipo psichomotorinio vystymosi sutrikimai.
Gydytoja teigia, kad stebėti vaikai gimdavo normaliai, iki 1,5 – 2 metų vystėsi patenkinamai, tačiau tikriausiai dėl kontakto su švinu apkrėsta aplinka, ypač su daug švino turinčiais plastmasės žaislais, kisdavo jų elgsena, ji tapdavo nebekontroliuojama, dominavo hipermobilumas, sutrikdavo kalba ir socialinė adaptacija.
Pasak studijos autorių, paaugliai dėl bręstančio organizmo pokyčių yra itin imlūs aplinkos taršai. Daugiausia šio amžiaus stebėtų vaikų grupėje pasitaikė taip pat apsinuodijusių švinu (66 proc.). Tokie paaugliai tampa irzlūs, pikti, greit pavargsta, gali pradėti psichologiškai ir fiziškai žaloti kitus vaikus. 33 proc. šio amžiaus stebėtų vaikų pradėjo slinkti plaukai, kiti visiškai nupliko. Paprastai toks visiško plikio gydymas trunka ilgai, vaikai stebimi iki pat brandos.
Žemės ūkio chemizacijos laikotarpiu, kai buvo pradėta naudoti organinio gyvsidabrio junginius (granozaną) grūdinėms sėkloms apsaugoti nuo grybelių bei virusų, ir jiems patekdavus į organizmą su maistu, M. Ramanauskaitei teko stebėti paralyžiuotų vaikų srautą. Uždraudus nuodingą organinį gyvsidabrį dabar gydytojams tenka susidurti su apsinuodijimais neorganiniu gyvsidabriu. Mokyklinio amžiaus vaikai apsinuodija metalinio gyvsidabrio garais chemijos kabinetuose arba suradę į lauką išpilto metalinio gyvsidabrio, pavyzdžiui, iš galingų akumuliatorių pakrovėjų, sudužusių termometrų, tonometrų, kvarco lempų.
Suaugusieji sunkiaisiais metalais apsinuodija glaudžiai kontaktavę su užteršta aplinka. Tai dažniausiai autoservisų, chemijos laboratorijų darbuotojai, šaltkalviai, suvirintojai, tekintojai, frezuotojai, statybininkai, gyvsidabrio nukenksminimą atliekantys bei atliekas surenkantys darbuotojai. Taip pat besidarbuojantys kompiuteriais.
Švinas, gyvsidabris, cinkas, varis ir kiti sunkieji metalai į organizmą patenka kvėpavimo takais, per virškinimo traktą, odą, kraują. Metalai kaupiasi nervų sistemoje, kauluose, raumenyse, kepenyse ir plaukuose. Šalinant ir neutralizuojant nuodus, dažnai pakenkiami plaukų maišeliai (slenka plaukai), dantys, skrandžio ir žarnų gleivinės, inkstai.
Toksikologė prisiminė atvejį, kai 22 metų vairuotojui, kuris laikydavo mobilų telefoną prie dešiniosios ausies, aplink ausį nupliko 10 cm pločio juosta. Kai jis telefoną pradėjo laikyti prie kairės ausies, po dviejų mėnesių ir aplink šią ausį atsirado 7 cm nuplikusi juosta. Ištyrus plaukus, juose rastas aštuonis kartus padidėjęs švino kiekis. Paskyrus gydymą ir pakoregavus darbo režimą, pavyko atstatyti plaukų augimą nuplikusiose vietose.
Pasak gydytojų, į jų stebėjimo ratą patekę ligoniai per 18 metų neretai apsinuodija sunkiųjų metalų mišiniu (švino, cinko, vario, gyvsidabrio ir kt.). Tai autoservisų darbuotojai, vairuotojai, spaustuvininkai, dirbę su gyvsidabrio surinkimo aparatais, medienos apdirbimo, atliekų rūšiavimo ir elektronikos prietaisų dirbtuvių darbuotojai. Visais tokio apsinuodijimo atvejais dominuoja nervų sistemos pažeidimai arba autosominės-vegetacinės nervų sistemos sutrikimai. 40 proc. jų pradėjo slinkti plaukai. Pavėlavus gydyti tokius ligonius plikis išlieka visam gyvenimui.
Dažniausiai jie skundžiasi dėl sutrikusio širdies ritmo, kraujospūdžio, oro trūkumo, todėl pirmiausia patenka pas kardiologą, kuris neradęs ligos nukreipia pas neuropatologą. Todėl gydytojos mano, kad šeimos gydytojus, terapeutus, pediatrus, dermatologus, neuropatologus ir psichiatrus reikėtų bent kartą supažindinti su apsinuodijimo sunkiaisiais metalais diagnostikos ir klinikos ypatumais.
