APIE FERMENTUS

• Visuose fiziologiniuose procesuose būtini fermentai. Jie veikia kaip katalizatoriai, skatinantys biologinius procesus, kurie be fermentų dalyvavimo fiziologinėje temperatūroje tiesiog nevyktų. Dėl to fermentai yra gyvybiškai svarbūs, nes dėl jų gyvenimas gali tekėti normalia vaga, o mes galime išsaugoti stiprią sveikatą.

• Dėl fermentų energijos kiekis, būtinas reakcijai įvykti, žymiai sumažėja. Todėl organizme darniai gali vykti net tos reakcijos, kurios nebūtų įmanomos arba kurios vyktų pernelyg lėtai, kad patenkintų organizmo poreikius. Fermentinė sistema padeda išlaikyti fiziologinę pusiausvyrą.

• Fermentai būtini energijai gaminti, deguoniui įsisavinti, uždegimui slopinti, kovoti su infekcijomis, maisto medžiagoms tiekti į ląsteles ir toksinams pašalinti iš ląstelių, hormoninei reguliacijai ir dar daugeliui kitų fiziologinių veiklų.

• Proteolitiniai fermentai skaido maistinius baltymus ir baltyminės kilmės svetimkūnius. Žarnyne jie veikia kaip virškinimo pagalbininkai, o kraujyje – kaip kraujo valytojai, kovojantys su uždegimu ir subalansuojantys imuninę sistemą.

• Jei proteolitinius fermentus vartosite kartu su maistu, jie pagelbės virškinant, jei vartosite prieš valgydami, jie iš jūsų virškinimo sistemos pateks į kraujotaką ir veiks sistemiškai.

KAIP FERMENTAI VEIKIA?

Fermentai žinomiausi dėl jų svarbos virškinimui, tačiau jie svarbūs visiems fiziologiniams procesams.Šiandien yra identifikuota daugiau nei 3000 skirtingų fermentų, tačiau mokslininkai mano, kad jų iš viso gali būti nuo 50 000 iki 70 000. Kiekvienas fermentas atlieka tik tam tikrą jam būdingą funkciją. Fermentus galėtume palyginti su skirtingais raktais, skirtais atrakinti skirtingas biocheminių reakcijų spynas. Štai beveik visas sąrašas organizmo procesų, kuriems būtini fermentai:

1. Energijos gamyba.

2. Toksinių medžiagų šalinimas.

3. Deguonies įsisavinimas.

4. Kraujo krešulių tirpinimas.

5. Kova su infekcijomis ir žaizdų gijimas.

6. Kraujo riebalų skaidymas, cholesterolio ir trigliceridų lygio reguliavimas.

7. Uždegimo slopinimas.

8. Hormoninis reguliavimas.

9. Maistinių medžiagų tiekimas į ląsteles.

10. Žaliavinių komponentų statyba.

11. Senėjimo proceso stabdymas.

Fermentai, katalizuodami biochemines reakcijas, patys tose reakcijose nesusinaudoja. Jie tik pagreitina ir padeda vykti reakcijoms, kurių mūsų organizme per sekundę įvyksta net keletas milijonų!

PROTEOLITINIŲ FERMENTŲ SVARBA

Žmogaus skrandis ir kasa gamina fermentus, vadinamus proteazėmis arba proteolitiniais fermentais , kurie skaido maistinius baltymus ir baltyminius antikūnus. Žarnyne šie fermentai veikia kaip virškinimo pagalbininkai, gi kraujyje jie veikia kaip kraujo valytojai, kovoja su uždegimu ir subalansuoja imuninę sistemą toliau išvardytais būdais :

1. Kraujyje suardo svetimus organizmui baltymus, kurie sukelia uždegimą.

2. Palengvina uždegimą sukeliančių baltymų pašalinimą per kraujotaką ir limfos sistemą.

3. Pašalina fibriną, kuris užtęsia uždegimą. Fibrinas yra medžiaga, formuojanti trombus, kurie apsunkina arba blokuoja kraujotaką. Fibrino yra ne tik kraujyje, bet ir raumenyse. Vėžio ląstelės slepiasi po fibrino krešuliais, kad jų neatpažintų imuninės sistemos ląstelės. Taip pat manoma, kad fibrinas verčia vėžio ląsteles grupuotis, o tai savo ruožtu padidina metastazių atsiradimą. Fibrino kaupimasis taip pat provokuoja randų susidarymą operacinių pjūvių vietoje. Jei šis procesas perteklinis (ypač dėl susilpnėjusios kraujotakos ir žemo fermentų aktyvumo), randas gali išprovokuoti lėtines problemas. Per didelis fibrino kiekis išprovokuoja ir aukštą kraujo-spūdį. Kai kraujui užkertamas kelias iki gyvybiškai svarbių organų, organizmo kompensaciniai mechanizmai pakelia kraujospūdį, kad kraujas juos pasiektų. Dėl to padidėja miokardo infarkto ar insulto atsiradimo rizika. Pagrindiniai požymiai, išduodantys, kad fibrino organizme yra per daug: lėtinis nuovargis, prastas žaizdų gijimas, uždegimas, skausmas ir padidėjęs kraujospūdis.

4. Mažina patinimą uždegimo vietoje.

5. Žymiai sustiprina makrofagų ir ląstelių-žudikių veikimą.

VIRŠKINIMO FERMENTAI PRIEŠ SISTEMINIUS FERMENTUS

Taigi, gydant bet kurią ligą, sukeltą uždegimo ir (arba) nusilpusio imuniteto (o tai yra praktiškai beveik kiekviena lėtinė liga, su kuria susiduriame šiandien, įskaitant vėžį), galima turėti naudos iš padidėjusio funkcinių fermentų kiekio kraujyje. Iš tiesų, proteolitiniai fermentai buvo tiriami įvairiose skirtingose situacijose ir gali būti naudojami : sergant vėžiu, juostine pūsleline (lot. Herpes zoster), turint virškinimo sutrikimų, dėl traumų (taip pat ir sporto), sergant mastopatija, kasos veiklos nepakankamumu, turint maisto alergijų, sergant išsėtine skleroze, reumatoidiniu artritu, hepatitu C, sinusitu, bronchų astma, bronchitu, lėtine obstrukcine plaučių liga, skundžiantis nugaros skausmais, sergant lėtiniu nuovargiu, fibromialgija, hipertenzija, stuburo išvarža, išialgija, stuburo kanalo stenoze, esant patempimams ir išnirimams, norint panaikinti pooperacinius randus, sergant gimdos fibroma, po miokardo infarkto ir insulto, sergant bakterinėmis, virusinėmis ir grybelinėmis infekcijomis.

Tokiais atvejais papildomai vartojami fermentai pagelbės greičiau susitvarkyti su negalavimais. Tik reikia turėti omenyje, kad fermentus reikia vartoti tinkamai, t. y. jei juos vartosite kartu su maistu, jie padės susidoroti su virškinimo problemomis. Gi jei vartosite prieš valgymą, jie iš jūsų virškinimo sistemos pateks į kraujotaką ir veiks metaboliškai, pasireikš jų sisteminis veikimas.

PROTEOLITINIAI FERMENTAI GALI BŪTI NAUDINGI KOVOJANT SU VIRUSINĖMIS INFEKCIJOMIS

Įdomu tai, kad daugelis virusų genomų turi serino proteazių, kurios yra viena iš šešių žmogaus organizme gaminamų proteolitinių fermentų klasių. Šie fermentai geba suskaidyti serino aminorūgščių jungtis bet kuriame viruse – taip padėdami apsisaugoti nuo virusinės invazijos. Proteolitiniai fermentai taip pat gali nužudyti kenksmingas bakterijas ir grybelius. Kaip teigia žymus amerikiečių dietologas Jonas Barronas, Baseline Health Foundation direktorius: „Beveik viskas, kas mus susargdina, yra baltymas arba baltymu apsaugotas junginys, taigi proteolitiniai fermentai čia reikalingi labiausiai.“ Pavyzdžiui:

• Jūsų DNR saugo visų jūsų organizmo baltymų ir fermentų kodą. Iš esmės jūsų DNR yra baltymų gamybos fabrikėlis. Genetinių ligų atsiranda dėl to, kad DNR baltymus gamina netiksliai, nepakankamai arba per daug.

• Bakterijos, virusai, mielės ir grybeliai yra apsaugotos baltyminiais junginiais. Šių baltyminių „skydų“ suardymas yra pagrindinis kelias sunaikinti ir pačius įsibrovėlius.

• Beveik visi maisto alergenai yra baltymai.

• Vėžio ląstelės „slepiasi“ po baltymais.

Proteolitiniai fermentai gali skaidyti ir sunaikinti baltyminį kiekvieno patogeno, alergeno ar kito įsibrovėlio skydą, taip inicijuodami jų visišką pašalinimą. Be to, beįsitvirtinantys navikai perprogramuoja organizme esančių fermentų gamybą, kad būtų paspartintas jų pačių ir jie būtų apsaugoti nuo imuninės sistemos. Vartodami proteolitinius fermentus papildomai galime pakeisti tą dinamiką.

KAIP SISTEMINIAI FERMENTAI GALI UŽKIRSTI KELIĄ ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ LIGAI

Prancūzų mokslininkai iškėlė teoriją, kad bakterijos gali turėti svarbią, greičiausiai priežastinę, reikšmę širdies kraujagyslių ligai atsirasti ir kad fermentai gali užkirsti kelią širdies priepuoliams dėl 2 priežasčių. Pirma, jie slopina uždegimą ir skaido fibriną, antra, jie žudo kenksmingas bakterijas. Ši teorija yra išdėstyta Michaelo Sellaro straipsnyje.

Yra žinoma, kad infarktai ir insultai yra tiesiogiai susiję su uždegimu, todėl C reaktyvinis baltymas (uždegiminis žymuo) yra ypač svarbus anksčiau minėtų ligų prognozei. Įdomu tai, kad savo pacientų arterijų apnašose mokslininkai aptiko didelį bakterijų kiekį.

C reaktyvinio baltymo funkcija yra sustabdyti bakterijų plitimą organizme. Kadangi fermentai stabdo trombocitų agregaciją, gelbsti imuninei sistemai susidoroti su patogenais ir skaido fibriną (dėl kurio susidaro krešulių), jie gali būti ypač naudingi sergant kraujagyslių ligomis – tromboze, flebitu, venų varikoze. M. Sellaras cituoja fermentų tyrėją Rudolphą Kunzę: „Nors fermentai mažina uždegimą ir mes manydavome, kad tai viskas, ką jie daro, dabar galvojame, kad pagrindinis fermentų taikinys yra imuninė sistema. Mano įsitikinimu, širdies kraujagyslių liga yra imuninė liga. Ji itin stipriai, bet ne visu šimtu procentų, veikiama bakterijų patogenų ir kitų įsibrovėlių.“

PROTEOLITINIŲ FERMENTŲ TIPAI IR ŠALTINIAI

Trys pirminiai proteolitiniai fermentai, gaminami virškinimo sistemos, yra pepsinas, tripsinas ir chimotripsinas. Šie fermentai kaip papildai gaunami iš karvių ir kiaulių. Kiti vertingi fermentai yra augalinės kilmės. Papaja ir ananasas yra vieni geriausių pasirinkimų. Papajose yra proteolitinis fermentas papainas, kuris istoriškai naudojamas mėsai minkštinti. Ananasai turi proteolitinio fermento bromelaino, gerai žinomo dėl uždegimo slopinamojo poveikio. Bromelainas inhibuoja neutrofilų (imuninių ląstelių) migraciją uždegimo srities link.

Kiti maisto produktai, kuriuose yra proteolitinių fermentų, yra kiviai, imbierai, šparagai, rauginti kopūstai, kimčiai, natūraliai fermentuotas (ir nepasterizuotas) jogurtas bei kefyras. Reguliariai vartodami šiuos produktus, pasirūpinsite, kad jums netrūktų vertingų fermentų. Stenkitės šį maistą valgyti tuščiu skrandžiu, kad gautumėte anksčiau minėtą sisteminę naudą. Kita vertus, papildai su fermentais, kuriuose naudojamos koncentruotos fermentų formos, gali būti naudingi, jei kenčiate nuo lėtinio skausmo ar valgote daugiausia perdirbtą maistą, kuriame enzimų beveik nėra. Kai rinksitės proteolitinių fermentų papildus, nepamirškite jų vartoti tuščiu skrandžiu ir atkreipkite dėmesį į šiuos punktus:

• Kuo daugiau proteazės, tuo geriau. Barronas rekomenduoja rinktis sudėtį, kurioje yra bent 200,000 HUT (hemoglobino vienetų, tirozino pagrindu);

• iš augalų gaunami fermentai daug geriau pakelia skrandžio rūgšties poveikį, todėl verta rinktis vegetarišką formulę;

• kad būtų pasiektas maksimalus sisteminis efektas, ieškokite sudėties, kurioje yra kuo daugiau įvairių fermentų;

• kai kurie augaliniai junginiai ir patys augalai, tokie kaip rutinas ar imbierai, gali sustiprinti fermentų aktyvumą.

SISTEMINIŲ PROTEOLITINIŲ FERMENTŲ NAUDA

Tikėtina, kad dėl šio straipsnio jūs tinkamai įvertinsite proteolitinių fermentų svarbą sveikatai – net ląsteliniu lygiu.

Prisiminkite, kad sisteminių proteolitinių fermentų nauda sveikatai yra sąlygota jų gebėjimo skaidyti svetimus organizmui baltymus, dėl to slopinamas uždegimas, pagerėja širdies kraujagyslių sistemos veikla, optimizuojama kraujotaka, stiprinamas imunitetas. Bendrai šie veiksniai padeda organizmui atsinaujinti ir gyti.

Vienas paprasčiausių būdų gauti kuo daugiau fermentų yra valgyti daug šviežių, geriausia ekologiškų vaisių, daržovių ir fermentuotų maisto produktų. Kiaušinių tryniai, jogurtas, kefyras ir obuolių sidro actas irgi yra puikūs fermentų šaltiniai.

VARTOJIMO APRIBOJIMAI IR DERINIMAS SU VAISTAIS

Nors proteolitiniai fermentai yra gerai toleruojami ir saugūs vartoti net ilgą laiką, yra keletas vartojimo apribojimų. Nevartokite proteolitinių fermentų, jeigu:

• vartojate kraują skystinančius vaistus, tokius kaip varfarinas, klopidogrelis arba heparinas;

• nepraėjo 2 savaitės po chirurginės operacijos;

• turite skrandžio opą;

• esate nėščia arba žindote kūdikį;

• vartojate antibiotikus;

• esate alergiški ananasams arba papajoms.

Jei jūs vartojate nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną) ir norite kartu vartoti sisteminius fermentus, darykite bent valandos pertrauką tarp vaisto ir fermentų vartojimo. Sisteminiai fermentai turi daug pranašumų prieš vaistus nuo skausmo ir uždegimo. Jie efektyviai slopina uždegimą ir skatina patį organizmą gyti, gi vaistai maskuoja simptomus ir skatina priklausomybės atsiradimą. Kartu padidėja rizika dėl vaistų šalutinio poveikio, kuris gali baigtis net mirtimi.