Nualpstama dažniausiai patyrus kokį nors emocinį sukrėtimą. Pavyzdžiui, per skausmingą procedūrą, ilgai būnant tvankioje patalpoje, ištikus stresui. Neretai moterys trumpam praranda sąmonę dėl netinkamų drabužių ir jų priedų. Ir ne tik dėl korsetų ar ankštų liemenėlių, bet ir dėl pernelyg siaurų kelnių, elastinių diržų.

Pagrindinė nuoalpio priežastis – nepakankamai kraujo patenka į galvos smegenis. Dėl to sąmonės dažniau netenka žmonės, turintys sumažėjusį arterinį kraujospūdį. Taip pat ir sergantieji anemija. Nualpti galima ir neteisingai vartojant kraujospūdį mažinančius preparatus.

Paprastai nuoalpį pranašauja pykinimas, silpnumas ir žiovulys. Žmogus gali skųstis prakaitavimu, „musytėmis“ prieš akis, galvos svaigimu. Aplinkiniai pastebi, kad jis akimirksniu pabąla ir tampa apatiškas. Netekusįjį sąmonės reikia paguldyti arba pasodinti ant kėdės su atkalte. Atidaryti duris ar langą, kad įeitų gryno oro. Kalbinti – taip galima nukreipti dėmesį nuo nemalonių pojūčių ir kartais netgi išvengti nuoalpio.

Būna, kad profilaktinę pagalbą nepavyko suteikti laiku, ir žmogus vis dėlto prarado sąmonę. Ką tuomet daryti? Reikia žinoti, kad nualpus atsipalaiduoja raumenys. Todėl reikia laiku prilaikyti žmogų, kad jis negautų traumų krisdamas.

Tolesni veiksmai

Žmogų reikia paguldyti ant nugaros, kad jo galva būtų truputį atlošta, o kojos šiek tiek pakeltos. Tam galima pritaikyti drabužius ar rankinę.

Jei nuoalpis ištiko gatvėje ar tvankioje parduotuvėje, prigulti galimybės nėra. Tada reikia pasodinti ant kėdės ar ant grindų ir stengtis prilenkti galvą kuo žemiau, kad pečiai siektų kelius.

Jei žmogus nualpo ir nugriuvo, nereikia jo purtyti ar bandyti pakelti. Būtina atsegti apykaklę, atlaisvinti juosmenį. Tai palengvins kvėpavimą ir pagerins kraujotaką.

Paprastai priepuolis trunka neilgai – nuo kelių sekundžių iki 3-5 minučių.

Veiksmingos priemonės

Jeigu žmogus neatsipeikėja, reikia imtis veiksmingų priemonių.

Pirmiausia duoti pauostyti amoniako spirito. Jo nereikia pilti daug, užtenka keletą lašų užvarvinti ant vatos ir prikišti prie nosies per 5-8 centimetrus. Patartina amoniaką uostyti ne ilgiau kaip dvi minutes, kitaip jis gali nudeginti odą ar gleivinę. Jei amoniako spirito po ranka nėra, galima nualpusiojo veidą apšlakstyti šaltu vandeniu. Tada energingai patrinti smilkinius, krūtinę, kojas ir rankas vilnoniu audiniu – šaliku, pirštinėmis. Arba tiesiog rankomis.

Jei nepadeda, pabandoma delnais patrinti ausis. Arba keliskart stipriai paspausti ausų spenelius.

Kai ligonis atsipeikės, reikia paaiškinti, kad jis turi kurį laiką pagulėti, nes keldamasis gali vėl prarasti sąmonę. Paprastai po nuoalpio jaučiamas drebulys. Todėl puodelis karštos saldžios arbatos arba kavos tuo atveju labai pagelbės. Būna, kad, nepaisant visų priemonių, sąmonė negrįžta. Tokiu atveju būtina kvieti greitąją medicinos pagalbą.

Pirmosios pagalbos atmintinė

Cukrinis diabetas, epilepsija, insultas, miokardo infarktas, bronchų spazmai, organizmo intoksikacija, trauma, apsinuodijimas gaisro metu, šilumos smūgis, anafilaksinis šokas, žaibo smūgis, apnėja.

Cukrinis diabetas

Priežastis: pernelyg mažas arba didelis gliukozės kiekis kraujyje dėl laiku nesuleisto insulino ar jo perdozavimo, pažeidus mitybos taisykles.

Ką daryti: jeigu sutrinka kvėpavimas ir sustoja širdis, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą iš burnos į burną ir masažuoti širdį. Jeigu laiku nesuleista insulino, kuo greičiau jį suleisti. Jeigu ligonis laiku nepavalgė, būtina jam duoti baltos duonos arba kitų produktų, kuriuose yra daug angliavandenių.

Epilepsija

Priežastis: traukulių priepuolis, dėl kurio ligonis gali sukąsti liežuvį arba nevalingai nusišlapinti.

Ką daryti: kontroliuoti ligonio judesius, saugoti, kad jis neužsigautų, tarp dantų įsprausti grįžtele suvyniotą audinį (šaliką, pirštinę ir t.t.). Bet negalima stengtis jėga pražiodyti.

Insultas

Priežastis: smegenų kraujo apytakos sutrikimas.

Ką daryti: žmogų patogiai paguldyti ir, jeigu įmanoma, pamatuoti arterinį spaudimą. Jeigu jis padidėjęs, duoti papildomą dozę vaistų nuo hipertenzijos.

Miokardo infarktas

Priežastis: koronarų nepakankamumas.

Ką daryti: ligoniui po liežuviu pakišti nitroglicerino tabletę ir kviesti gydytoją. Kai tabletė ištirps, palūkėti 5-10 minučių ir pakišti antrą. Šiai ištirpus ir palūkėjus dar 5-10 minučių - trečią. Jeigu ištirpus 2-3 tabletėms ligonio savijauta nepagerėja, reikia duoti valerijono arba širdies srityje priklijuoti garstyčių trauklapį.

Bronchų spazmai

Priežastis: angliarūgštės susikaupimas kraujyje ir blogas smegenų aprūpinimas deguonimi.

Ką daryti: ligonio kišenėje surasti inhaliatorių, įkišti į burną ir, jam įkvepiant, 2-3 kartus paspausti.

Organizmo intoksikacija

Priežastis: alkoholis, narkotikai, kai kurie vaistai.

Ką daryti: daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Laukiant gydytojo, reikia išplauti nukentėjusiojo skrandį, t.y. duoti gerti daug sūroko vandens.

Trauma

Priežastis: smarkus sutrenkimas, trauminis kraujavimas ir t.t.

Ką daryti: jei traumuota galūnė, užveržus guminį raištį sustabdyti kraujavimą, sužalotą vietą atšaldyti ledu. Jei gali būti lūžę kaulai, nukentėjusįjį kuo mažiau judinti.

Apsinuodijimas gaisro metu

Priežastis: kraujo prisotinimas angliarūgšte, anglies oksidu.

Ką daryti: nukentėjusį kuo greičiau išnešti į gryną orą, atlaisvinti drabužius ir nedelsiant pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą.

Šilumos smūgis

Priežastis: organizmo nesugebėjimas šilumos perteklių pašalinti su prakaitu.

Ką daryti: nukentėjusįjį paguldyti vėsioje vietoje arba pavėsyje, atlaisvinti drabužius, jeigu yra galimybė, ant galvos, kaklo, krūtinės uždėti šaltus kompresus. Jeigu būtina, daryti dirbtinį kvėpavimą.

Anafilaksinis šokas

Priežastis: reakcija į tam tikrus vaistus arba vabzdžių įgėlimus.

Ką daryti: nukentėjusįjį patogiai paguldyti ir fiksuoti jo liežuvį, kad neužkimštų kvėpavimo takų. Pašalinti visus alergenus: nebeleisti vaistų ar pašalinti vabzdžio geluonį, o įgėlimo vietą patepti spiritu arba odekolonu ir atšaldyti ledu.

Žaibo smūgis

Priežastis: jeigu ant nukentėjusiojo kūno matyti melsvos spalvos medžio pavidalo raizginys, aišku, kad jis patyrė žaibo smūgį ir prarado sąmonę.

Ką daryti: kuo greičiau pradėti dirbtinį kvėpavimą. O kai žmogus atsipeikėja, duoti kuo daugiau skysčių (tik ne alkoholio ar kavos). Be to, reikia pasirūpinti nudeginta oda, nukentėjusįjį apkloti antklode ir kuo greičiau gabenti į ligoninę.

Apnėja

Priežastis: kvėpavimo sustojimas dėl ryklės, trachėjos, bronchų pažeidimo, virusinių kvėpavimo organų ligų, bronchinės astmos, sedatyvinių vaistų perdozavimo ir t.t.

Ką daryti: iš burnos ertmės ir kvėpavimo takų pašalinti gleives, svetimkūnius, pataisyti įstrigusį liežuvį, apatinį žandikaulį patraukti į priekį ir daryti dirbtinį kvėpavimą iš burnos į burną arba iš burnos į nosį. Tuo pačiu metu daryti širdies masažą.