Gita Grahame parengė Feminai.lt straipsnį apie mikrobangų krosnelės poveikį maistui ir sveikatai.

Daug žmonių neįsivaizduoja savo gyvenimo be mikrobangų krosnelių. Jų, kurios neretai būna įmontuotos virtuvėje jau perkant naują būstą, nematomi spinduliai gan dažnai skleidžiami galvos aukštyje. Elektromagnetinių laukų specialistas Chrisas Andersonas aptiko mikrobangų krosnelės, stovinčios virtuvėje, emisijų miegamajame už dešimties metrų!

1989 m. veicarijoje gyvenantis nepriklausomas biologas ir maisto technologijų mokslininkas dr. Hansas Ulrichas Hertelis atliko tyrimą apie mikrobangų krosnelėje ruo to maisto poveikį kraujui ir imuninei sistemai. Tyrimo dalyviai buvo maitinami vien ekologi ku be chemikalų maistu, a tuonias savaites gyveno tame pačiame viešbutyje, nevartojo rūkalų, alkoholio, neužsiiminėjo seksu. Tokios sąlygos palankios šio tipo tyrimui.

Kaip galima būtų spręsti apie subtilius pokyčius kraujyje, sukeltus mikrobangomis ruo to maisto, jeigu būtų rūkoma, vartojamas alkoholis, greitas maistas ar pusfabrikačiai, turėtų įtakos užterštumas, pesticidai, hormonai, antibiotikai ir kitos blogybės, esančios iuolaikinėj aplinkoj? Grupę sudarė amerikietis, kanadietis ir šeši europiečiai. Pats Hertelis buvo vyriausias (64metų) tyrimo dalyvis, kiti – tarp 20 ir 40 metų.Tyrimo dalyviai dviejų-penkių dienų intervalais valgė vieną iš šių maisto variantų:

šviežias pienas iš ekologiško ūkio;
toks pat pienas, virintas tradiciniu būdu;
toks pats šviežias pienas virintas mikrobangų krosnelėj;
pasterizuotas pienas;
šviežios neapdorotos daržovės iš ekologiško ūkio;
tokios pat daržovės, išvirtos įprastu būdu;
tokios pat daržovės, šaldytos ir vėliau atšildytos mikrobangų krosnelėje;
tokios pat daržovės virtos mikrobangų krosnelėje.

Pirmasis kiekvieno dalyvio kraujo mėginys buvo imamas kiekvieną rytą tuščiu skrandžiu 7:45 val. Antrasis mėginys buvo imamas 15 minučių po valgio, trečiasis – dar po dviejų valandų. Dalyviai pakaitomis valgė vieną iš 8 minėtų maisto variantų.

Pokyčiai kraujyje

Pastebimi pokyčiai buvo aptikti dalyvių, kurie vartojo mikrobangomis ruoštą maistą, kraujyje. Tarp šių pokyčių buvo staigus visų hemoglobino ir cholesterolio rodiklių kritimas, sumažėjęs limfocitų kiekis. “Yra gan daug mokslinių darbų apie pavojingą tiesioginių mikrobangų poveikį gyviems organizmams,” - teigia Hertelis. - Taigi stebėtina, kiek mažai pastangų įdėta tam, kad i kenksminga mikrobangų technologija būtų pakeista technologija, kuri yra harmoningesnė gamtai”.

Iš kiekvieno mėginio 50 ml kraujo buvo naudojama kraujo cheminių savybių, o 5 ml – hematologijos ir liuminescencijos rodiklių tyrimui. Hematologijos tyrimas vyko iškart paėmus mėginius. Buvo matuojami eritrocitai, hemoglobinas, vidutinė hemoglobino koncentracija, vidutinis hemoglobino turinys, leukocitai ir limfocitai. Cheminę analizę sudarė gele˛ies, bendro cholesterolio, HDL (gerojo) ir LDL (blogojo) cholesterolio tyrimai. Eritrocitų, hemoglobino, hematokrito ir leukocitų rodikliai buvo ant žemutinės normos ribos tų asmenų, kurie valgė mikrobangomis ruo to maisto pavyzdžius.

“Tokie rezultatai rodo anemijos tendencijas.Šios tendencijos dar labiau paryškėjo antrąjį tyrimo mėnesį”, - pridūrė Hertelis. - Smunkant minėtiems rodikliams, atitinkamai kilo cholesterolio kiekis”. Po pirmojo mėginių ištyrimo skirtumai tarp įprastu būdu ir mikrobangomis ruošto maisto buvo nežymūs, tačiau atitinkamas tendencijas jau galima buvo pastebėti.

Tęsiant tyrimą, kraujo rodiklių skirtumai tapo akivaizdūs. Tokie pakitimai paprastai rodo, kad organizmas yra streso būsenoje. Pavyzdžiui, eritrocitų kiekis padidėdavo užvalgius mikrobangose ruoštų daržovių. Hemoglobinas bei abu hemoglobino – vidutinės hemoglobino koncentracijos ir vidutinio turinio – rodikliai smarkiai krisdavo suvalgius mikrobangomis ruo to maisto.

Hertelis paaiškino: “Leukocitų kiekis ypatingai reaguoja į stresą. Dažnai jie parodo patogeninius pokyčius gyvam organizme, tokius kaip apsinuodijimas ar pažeistos ląstelės. Užvalgius mikrobangomis ruo to maisto, leukocitų padidėjimas buvo daug ženklesnis, nei suvalgius bet kokio kito maisto.Šį padidėjimą būtent sukėlė mikrobangomis ruo tas maistas”.

Cholesterolio rodikliai pasirodė labai įdomūs. Hertelis pabrėžė: “Cholesterolio kiekis lėtai keičiasi per tam tikrą laiką. Šiame tyrime cholesterolio kiekis labai staigiai padidėdavo suvalgius mikrobangomis ruoštų daržovių. Tačiau geriant pieną cholesterolio rodikliai liko tie patys ir netgi gerokai sumažėjo geriant šviežią (neapdorotą) pieną”. Hertelis įsitikinęs, kad šis tyrimas atskleidžia naujus mokslinius duomenis, pagal kuriuos cholesterolio kiekis kraujyje gali staigiai padidėti po didelio ir staigaus streso.

Jis pridūrė, “Kraujo cholesterolio kiekį labiau lemia stresas, o ne maiste esantis cholesterolio kiekis. Šiuo atveju cholesterolio kiekį kraujyje gali padidinti produktai, kuriuose šiaip cholesterolio faktiškai nėra, t.y. mikrobangomis ruoštos daržovės”. Tokie patys nesveiki pokyčiai, kurie gali įvykti mūsų organizme nuo radaro ar mikrobangų, vyksta maisto, ruošiamo mikrobangų krosnelėse, molekulėse. Gaminant maistą mikrobangų krosnelėje, ji spinduliuoja 1000 vatų ir didesnę jėgą. Šis spinduliavimas sugriauna ir deformuoja maisto molekules bei sudaro naujus junginius (vadinamus radiolitiniais junginiais), nežinomus žmogui ir gamtai.

Šiandienos mokslas ir technologijos bando įrodyti, kad mikrobangomis ruoštas maistas ar vitintas (iradijuotas) maistas turi tik nežymiai daugiau “radiolitinių junginių” nei virtas, orkaitėje keptas ar kitokiu įprastu būdu pagamintas maistas, tačiau tiesa yra tokia, kad mikrobangomis ruošiamas maistas turi jų gerokai daugiau. Įdomu, kad niekam nekyla mintis atlikti iš samių tyrimų apie žmonių, valgančių įvairiais būdais pagamintą maistą, kraujo pokyčius.

Hertelis ir jo grupė atliko tokius tyrimus, o iš jų aišku, kad kažkas tikrai yra ne taip, ir todėl turėtų būti atliekami tolesni didesnio masto tyrimai. Hansas Hertelis – pirmasis mokslininkas, atlikęs kokybišką tyrimą apie tai, kokį poveikį turi mikrobangomis paruoštas maistas žmogaus kraujo ir imuninei sistemoms. is nedidelės apimties, tačiau gerai apgalvotas tyrimas, aiškiai atskleidžia degeneruojantį mikrobangų ir jose ruošto maisto poveikį. Išvada aiški: maisto gaminimas mikrobangose pakeičia maistingąsias medžiagas taip, kad pokyčiai ivyksta kraujyje; tie pokyčiai nėra sveiki – tai tokie pokyčiai, kurie gali sukelti fiziologinių žmogaus sistemų negalias.

Bandymai paslėpti tyrimo rezultatus

Vos Hertelis paskelbė savo tyrimo rezultatus, įtakinga profesinė sąjunga – Šveicarijos buitinių elektros prietaisų gamintojų ir tiekėjų asociacija –žaibiškai į juos sureagavo. Remdamasi federaliniu nesąžiningos konkurencijos aktu, ji pateikė Šveicarijos teismui ieškinį, kuriuo pareikalavo “užčiaupti” mokslininkus ir neskleisti jų tyrimo rezultatų.

Hertelis pralaimėjo bylą Šveicarijoje ir tik 1998 m. rugpjūčio mėnesį Šveicarijos teismo sprendimas buvo anuliuotas Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre: Europos žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą, jog Šveicarijos teismo sprendimas viešai neskelbti tyrimo rezultatų apie mikrobangomis ruošiamo maisto pavojų sveikatai pažeidė Hertelio žodžio laisvę.

Žmogaus teisių teismas priteisė Šveicarijai 40 000 Šveicarijos frankų ieškinį, kuris turėjo padengti visas Hertelio su teismu susijusias išlaidas. Mokslininko pagrindinė išvada lieka ta pati – maistas, šildomas mikrobangomis, sukelia patogeninius pokyčius žmogaus kraujuje, panašius į pirmąsias vėžio stadijas. Hertelis nenustojo skelbti savo tyrimo rezultatų. Jis pasirodė didžiuliuose seminaruose Vokietijoje, kur jo tyrimo rezultatai susilaukė palankaus dėmesio.

Kiti tyrimai

Nepaisant įtakingų mikrobangų krosnelių gamintojų ir pardavėjų pastangų užčiaupti Hertelį ir užslopinti informaciją apie mikrobangų žalą, ją patvirtinančių tyrimų būta ir daugiau.

1991 m. pradžioje buvo iškelta byla: ligoninėje Oklahomoje viena pacientė mirė operacijos metu, kai jai perpiltas kraujas buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje.

1992 m. buvo atliktas tyrimas krūties pieno šildymo mikrobangomis poveikiui nustatyti. Pora gydytojų iš Stanford universiteto (Johnas Kerneris ir Richardas Quinas) nustatė, “kad mikrobgomis šildant žmogaus pieną, netgi žemoje temperatūroje, gali žūti kai kurie svarbūs su ligomis kovoti padedantys antikūniai”.

1989 m. iš Minesotos universiteto per radiją nuskambėjo praneši mas apie pieno šildymą mikrobangų krosnelėse mažiems kūdikiams. „Nerekomenduojama mikrobangų krosnelėse šildyti pieną. Buteliuko šildymas mikrobangų krosnelėje gali sukelti nežymius pieno pakitimus. Mišinėlyje gali žūti kai kurie vitaminai. Kai kurie motinos piene esantys antikūniai gali būti sunaikinti“.

Dar vienas tyrimas, atliktas Vienoje, įspėjo, kad mikrobangomis šildant krūties pieną, gali įvykti struktūrinių, funkcinių ir fiziologinių pakitimų. Rusijoje mikrobangų krosnelės buvo uždraustos 1976 m. dėl jų žalingo poveikio sveikatai. Bet jos grįžo į Rusiją perestroikos laikais kartu su laisva rinkos ekonomika. tai keli punktai, nustatyti rusų tyrimais:Mikrobangomis
ruoštas maistas netenka nuo 60 iki 90 procentų maistingųjų savybių (gyvybinės energijos); mikrobangos pagreitina maisto dezintegraciją.

Šildant mikrobangomis pieną bei grūdus, juose susiformuoja vėžį sukeliančių medžiagų. Šildymas mikrobangomis pakeičia pradinę maisto struktūrą, o tai sukelia virškinimo sutrikimų.

Šildymas mikrobangomis pakeičia maisto cheminę sudėtį, o tai gali pakenkti limfai bei susilpninti organizmo gebėjimą gintis nuo piktybinių navikų.

Valgant mikrobangomis ruoštą maistą, padidėja vėžinių ląstelių kraujyje tikimybė. Netgi labai trumpą laiką veikiant mikrobangomis neapdorotą, virtą ar šaldytą maistą (pašildant ar atitirpinant) pakinta pradinė maisto struktūra ir susiformuoja laisvieji radikalai.

Mikrobangomis ruoštas maistas sukėlė vėžinius/piktybinius auglius skrandyje ir žarnyne, bendrą periferinių ląstelių audinių degeneraciją ir laipsnišką virškinimo bei šalinimo sistemų iš sekimą statistiškai dideliam žmonių skaičiui.

Mikrobangomis ruoštas maistas sumažino organizmo gebėjimą įsisavinti B grupės vitaminus, vitaminą C, vitaminą E bei būtinuosius mineralus. Mikrobangų laukas aplink mikrobangų krosnelę taip pat sukėlė daugybę sveikatos problemų.

Ir be jokių tyrimų daug žmonių pastebi, kad valgydami mikrobangomis ruoštą maistą jie blogai jaučiasi. Kineziologė Stephanie Relfe vieną dieną pasijuto prislėgta ir bjaurios nuotaikos; paaiškėjo, jog ji restorane valgė mikrobangomis ruoš to maisto. Iš savo praktikos ji pastebėjo, kad jos pacientai turėjo vienokių ar kitokių alerginių reakcijų į mikrobangomis ruoštą maistą.

Kitas kineziologas, Davidas Bridgemanas pareiškė, kad iš žmonių, kuriuos jis tyrė nuo alergijų, 99.9 procentams yra gerokai padidėjęs jautrumas mikrobangomis ruoštam maistui. JAV, norint pateikti rinkai žolinį preparatą, reikalinga atlikti begales brangiai kainuojančių tyrimų ir užpildyti kalnus dokumentacijos.

Mikrobangų krosnelių gamintojams pakako įrodyti, jog pavojingos mikrobangos nepatenka į aplinką, kur gali pakenkti žmogui, o lieka krosnelės viduje (tačiau netgi geriausiai pagaminta krosnelė kažkiek bangų “išmeta” į aplinką). Iki šiolei mikrobangų krosnelių industrija nesusimąstė (neprabilo?) apie tai, kad mikrobangomis ruoštas maistas gali būti pavojingas žmogaus sveikatai.

Nuodingi spinduliai

Toks spinduliavimas vyksta kiekvieną sykį įjungus mikrobangų krosnelę. Jis bekvapis ir nematomas, todėl sunku jį aptikti. Mikrobangų energija (aukštos energijos spinduliavimas maždaug 1010 Hz) sukelia vandens molekulių vibraciją maiste, kuri šildo/verda maistą. Ji taipogi gali prasiskverbti pro gyvą audinį ir sukelti pavojų sveikatai. Išjungus krosnelę, mikrobangos išnyksta. Ar ilgalaikis buvimas mikrobangų skleidžiamo spinduliavimo zonoje pavojingas?

Nepriklausomais tyrimais įrodyta, kad netgi labai nedidelis mikrobangų spindulių kiekis gali sukelti: galvos skausmus ir svaigimą, odos vėžį, kataraktą, apsigimimus, laikiną vyrų nevaisingumą, kraujo ligas, širdies ir kraujagyslių ligas, atminties praradimą, centrinės nervų sistemos pažeidimus, gali pakenkti kai kuriems širdies stimuliatoriams, padidintą stresą, imuninės sistemos susilpėjimą.

Mikrobangų spinduliavimas ypatingai žalingas besivystančiam vaisiui. Taigi, ar tikrai šis mielas neretoje virtuvėje sutinkamas naminukas, naudojantis modernią, labai stiprią ˛žvaigždžių karų ginklų technologiją, yra saugus? Taip, jeigu užstatas – gyvybė.

Galime atlikti paprastą bandymą: pasėkime į du vazonus sėklų, vieną jų laistykime įprastu filtruotu čiaupo vandeniu, o kitą – vandeniu, kuris buvo šildomas mikrobangomis. Sėklos, laistomos mikrobangomis šildytu vandeniu, nesudygs! Jeigu mikrobangomis šildytas vanduo gali sustabdyti augalų augimą, pamąstykime, ką gali mikrobangomis ruo tas maistas padaryti mūsų sveikatai...

Jeigu jums neišvengiamai reikia pasinaudoti mikrobangų krosnele, elkitės su ja kaip su anakonda laisvėje: paspauskite mygtuką kuo ilgesniu strypu ir bėkit nuo jos kuo toliau. Neleiskite arti jos būti vaikams. Ir nevalgykite mikrobangomis ruošto maisto!