Nuo senų laikų Japonija buvo labai uždara šalis. Nedaug keliautojų galėjo pasigirti lankęsi joje. Tik po Antrojo pasaulinio karo uždanga, kuria Japonija buvo atsitvėrusi nuo pasaulio, šiek tiek pakilo. XX amžiaus 9 dešimtmetyje Pasaulinė sveikatos organizacija šioje šalyje atliko demografinius tyrimus, ir pasaulis staiga sužinojo, kad Japonija pirmauja pasaulyje pagal gyvenimo trukmę. Vidutinis japonų amžius 81 metai. Dar didesnę nuostabą mokslininkams sukėlė situacijos šalies viduje analizė. Pasirodė, kad ilgiausiai gyvena Okinavos prefektūros gyventojai – vidutinė jų amžiaus trukmė 85 metai: vyrų – 83 metai, moterų – 87 metai!

O paslaptis, pasirodė, visai paprasta – mityba. Mat Okinavos prefektūros gyventojai gana įdomiai maitinasi. Didžiausią jų maisto dalį sudaro patiekalai iš mozuku dumblių. Beje, jie dažnai valgomi visai neapdoroti. Japonai pastebėjo, kad moterų, kuriuos plaudavo ir gamindavo šiuos dumblius, rankų oda būdavo lygut lygutėlė. Jie manė, jog taip yra dėl sulčių, kurios išsiskiria apdorojant dumblius. Biologai nustatė, kad bendru pavadinimu mozuku vadinamos 6 dumblių rūšys – kombu, wakame, nori, rijiki ir kt. Išanalizavę šių dumblių cheminę sudėtį mokslininkai suprato, jog tai gali būti tikras atradimas. Dėl jūros vandens ir grunto mineralinės sudėties Okinavos rajone salos pakrantės vandenyje ėmė augti jūros dumbliai, kuriuose labai didelė fukoidano – labai svarbaus žmogaus organizmui polisacharido koncentracija. Deja, mūsų organizmas pats jo pasigamina labai ribotą kiekį.

Tad kuo gi tokie ypatingi rudieji dumbliai? Atlikę daugybę tyrimų mokslininkai rado juose aktyvių sulfatinių polisacharidų, vadinamų fukoidanu, kompleksą. Jo pirminėje struktūroje daugiausia yra sacharido, vadinamo fukoze, bei kitų elementų, tokių kaip ksilozė, monozė, galaktozė ir gliukozė. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad fukoidanas turi labai daug teigiamų savybių, kad galėtų palaikyti optimalią žmogaus sveikatą.

Viena iš priežasčių, lemiančių tokį teigiamą fukoidano poveikį sveikatai, yra jo gebėjimas sąveikauti su imunine sistema ir ją reguliuoti.

Reguliuoti – vadinasi, stimuliuoti arba slopinti ląstelių aktyvumą priklausomai nuo organizmo sveikatos būklės. Imunitetą reguliuojančios medžiagos gali sustiprinti imunines funkcijas, kai jos yra nuslopintos (pavyzdžiui, lėtinio nuovargio atveju), arba jas susilpninti, kai jos per daug sudirgintos (pavyzdžiui, sergant vilklige ar reumatiniais artritais).

Fukoidanas – imunomoduliatorius

Daugelis imunitetą reguliuojančių medžiagų veikia taip, kad pagerintų ląstelių tarpusavio sąveiką. Ląstelės gali veikti viena kitą ir pasikeisti glikoproteinais per membranas. Glikoproteinai – tai sudėtingos daug informacijos sukaupusios makromolekulės, sudarytos iš baltymų branduolių, kurie jungiasi į susijusių sacharidų masyvus (polisacharidai). Sacharidų struktūros skiriasi, ir kiekviena jų atitinka tam tikrą pranešimą. Pavyzdžiui, vienas pranešimas gali nurodyti ląstelei išskirti ypatingą jos produktą, o kitas – nurodyti ląstelei išskyrimo laiką. Kitos ląstelės turi atitinkamus glikoproteinų receptorius, kurie gali perskaityti šiuos pranešimus ir į juos atsakyti. Taigi mūsų organizme ląstelės nuolat labai protingai ir harmoningai komunikuoja tarpusavyje. Organizmo imuninė sistema yra labai priklausoma nuo šio tipo komunikacijos, koordinuojančios ląstelių apsaugą, apoptozę (natūralią ląstelių mirtį) ir atnaujinimo procesus. Kokybiškas komunikavimas padeda, kai prarandamas kuris nors sacharidas, reikalingas taisyklingo glikoproteino gamybai (tiksliam pranešimui perduoti). Buvo įrodyta, kad maisto papildai iš tam tikrų sacharidų pagerina glikoproteinų kūrimo kokybę. Fukoidanas užtikrina, kad būtų tiekiama užtektinai vieno iš būtinų sacharidų – fukozės, taip pat nedidelis kai kurių kitų sacharidų kiekis. Tai vienas iš mechanizmų, kurių dėka fukoidanas atlieka imunomoduliatoriaus funkciją.

Ląstelių regeneracija, ilgesnė gyvenimo trukmė. Tyrimų metu nustatyta, kad fukoidanas padeda mobilizuoti kamienines ląsteles, kad organizmas aktyviai pakeistų jomis mirusias ląsteles, taip regeneruodamas audinius ir organus. Be to, fukoidanas padeda sulėtinti senėjimo procesus.

Pagalba kraujotakos sistemai. Fukoidanas padeda palaikyti sveiką kraujotakos sistemą ir širdies funkcijas. Be to, tyrimai parodė, jog jis prisideda prie to, kad į kraujotakos sistemą patektų mažiau gliukozės. Kuo mažiau gliukozės kraujotakos sistemoje, tuo geresnis cukraus kiekis kraujyje.

Normalaus cholesterolio kiekio palaikymas. Mūsų organizmas gamina „gerąjį“ cholesterolį ir „blogąjį“ cholesterolį. Sveikata optimali būna tada, kai organizmas pats palaiko žemą „blogojo“ cholesterolio lygį ir normalų „gerojo“ cholesterolio lygį. Manoma, kad fukoidanas gali padėti organizmui susidoroti su šia užduotimi, veikdamas medžiagų apykaitą kepenyse, kuriose skaidomos riebalų rūgštys. Be to, fukoidanas yra dietinė ląsteliena ir, įsiurbdamas maiste esantį cholesterolį, padeda organizmui jo atsikratyti.

Pagalba jungiamojo audinio sveikatai. Daugelis žmonių nerimauja dėl jungiamojo audinio ir sausgyslių. Artritas ir sąnarių skausmas gali varginti nuolat, o susilpnėti tik retkarčiais. Fukoidanas padeda išspręsti jungiamųjų audinių problemas. Reguliuodamas tam tikrus uždegiminius ir imuninius procesus organizme, jis užtikrina, kad jungiamieji audiniai taisyklingai funkcionuotų, o sausgyslės būtų sveikos.

Stiprios imuninės sistemos palaikymas. Palaikydamas imuninę sistemą fukoidanas veikia įvairiais būdais:

1. Didindamas baltųjų kraujo kūnelių kiekį organizme.
2. Gerindamas fagocitozę ir suaktyvindamas imunines funkcijas.

Šie procesai tarpusavyje susiję, jais siekiama, kad imuninės kraujo ląstelės sunaikintų bakterijas, virusus ir kitus pašalinius kūnus.

Optimalių virškinamojo trakto funkcijų palaikymas. Patekęs į skrandį, fukoidanas prisitvirtina prie jo sienelių, sudarydamas gynybinį barjerą. Jis skatina skrandžio sekreciją, kad būtų reguliuojami uždegiminiai procesai ir atsinaujintų pažeisti audiniai.

Energijos didinimas ir kvėpavimo funkcijos palaikymas. Fukoidanas palaiko imunines funkcijas, padėdamas organizmui gaminti interferoną ir interleciną-12, kad normaliai dirbtų kvėpavimo sistema.

Nuodų pašalinimas ir pagalba organizmui kovoje su laisvaisiais radikalais. Tai vienas iš svarbiausių fukoidano pranašumų – jame yra labai daug antioksidantų.

Sveikų inkstų palaikymas. Inkstai atlieka šalinimo funkciją. Vadinasi, teisingas inkstų funkcionavimas gyvybiškai svarbus ir sveikatai, ir gerai savijautai. Tyrimai patvirtino, jog fukoidanas gali būti labai svarbus siekiant palaikyti optimalų inkstų funkcionavimą.

Puiki sveikata ir energija. Fukoidanas padeda organizmui kovoti su aterosklerozės, miokardo infarkto, Alzhaimerio ligos ir kitų negalavimų, kuriuos lemia žmogaus amžius, simptomais.

Fukoidano gebėjimą normalizuoti kraujo sudėtį ir užkirsti kelią trombų susidarymui mokslininkai įvertino tyrinėdami tromboflebitą ir hemofiliją.

Fukoidano fenomenas

2005 metais pradžioje japonų, o vėliau ir amerikiečių mokslininkai pareiškė: fukoidanas gydo vėžį! Pirmoji oficialiosios medicinos reakcija buvo atsargi. Kažkoks jūrų mauras gydo vėžį! Tačiau tyrimai buvo atliekami nekart ir nepriklausomose laboratorijose. Vieni pirmųjų unikalias fukoidano savybes savo darbe aprašė Japonijos Okinavos prefektūros Nišiharos miesto Riukiu universiteto molekulinės virusologijos ir onkologijos padalinio mokslininkai. Remiantis jų tyrimais, fukoidanas, gautas ir Cladosiphon okamuranus Tokida rūšies dumblių, sukelia nesveikų, leukemijos viruso pažeistų ląstelių susinaikinimą. Netrukus šį pranešimą patvirtino ir kolegos iš Tokijo Keio universiteto: veikiant vėžines ląsteles fukoidanu, vėžinės ląstelės pradėjo save naikinti, o aplink esančios sveikos ląstelės nebuvo pažeistos. Rezultatas, pasiektas per 72 valandas, buvo kur kas geresnis už rezultatą, kurio galima buvo tikėtis atlikus visą chemoterapijos seansų seriją. Buvo išaiškinta ir tai, jog fukoidanas aktyviai veikia ŽIVžmogaus ląstelėse, I ir II tipo pūslelinės virusą, taip pat nemažai kitų. Šiuo metu JAV nacionalinėje medicinos bibliotekoje saugoma beveik 700 įrašų apie fukoidaną ir jo vaidmenį kovoje su augliais. Visuose pranešimuose patvirtinama – fukoidanas gydo vėžį. Kai kurių tyrimų metu nustatyta, kad nuo vieno veikimo fukoidanu auglio ląstelių skaičius sumažėjo daugiau nei 95%! Tyrimais nustatyta, kad fukoidanas gali sustabdyti vėžinių ląstelių augimą, neleisdamas atsirasti naujoms kraujagyslėms aplink vėžines ląsteles ir taip atimdamas iš jų maistą.

Kaip fukoidanas gydo vėžį? Biologijoje egzistuoja reiškinys, vadinamas apoptoze. Šis reiškinys būdingas visoms gyvojo pasaulio ląstelėms. Jo esmė ta, kad ląstelė pati susinaikina. Ir tai gali būti visai gyvybinga ir nesena ląstelė. Vykstant apoptozei ląstelė, vaizdžiai tariant, savarankiškai įjungia susinaikinimo mechanizmą. Po to iš ląstelės lieka tik išorinis apvalkalas – membrana – toks maišelis, kuriame lieka visos anksčiau ją sudariusios cheminės medžiagos, o visa kita – ląstelės branduolys ir kt., pranyksta, suskildamas į elementarias biologines medžiagas. Šį maišelį (buvusią ląstelę) greitai aptinka makrofagai – organizmo „sargai“ ir jį suryja. Kitaip nei nekrozės atveju, kai ląstelės žūsta dėl išorinio poveikio ar senatvės, apoptozė nesukelia tokių nemalonių reiškinių, kaip nuodų bei šlakų kaupimasis organizme, nes ji yra natūrali, prigimtinė organizmo savybė apsivalyti. Deja, mokslas kol kas neišsiaiškino, koks yra konkrečių ląstelių apoptozės sukėlimo mechanizmas. Tačiau bent jau žinoma medžiaga, ne tik slopinanti vėžinių ląstelių dauginimąsi, bet ir sukelianti jų susinaikinimą – apoptozę. Tai fukoidanas!

Svarbi pastaba! Reikia aiškiai įsisąmoninti, jog tai ne „universalios tabletės“ ar „stebuklingos lazdelės“ atradimas. Fukoidanas veikia ne visas vėžines ląsteles.

Šiandien mokslininkai jau patvirtino, jog jis veikia šių rūšių vėžio ląsteles: kraujo vėžio (leukemija), odos vėžio (melanoma), krūties vėžio, skrandžio vėžio, žarnyno vėžio, gimdos vėžio.